Lietuvių: Lietuvos politinių kalinių krepšinio komanda, Vorkuta (Komijos ASSR). 1954 m. Pirmas dešinėje Vytautas Svilas. Vytautas Svilas gimė 1925 m. birželio 27 d. Panevėžyje – Lietuvos pedagogas, antinacinės ir antisovietinės rezistencijos dalyvis. Būdamas penkiolikmečiu jaunuoliu aktyviai dalyvavo pogrindinėje Kauno Saulės gimnazijos moksleivių grupėje, kuri spausdino ir platino antisovietinius atsišaukimus. 1940 m. spalio 29 d. grupė susekta. Tarp septynių suimtų moksleivių buvo ir V. Svilas. 1941 m. kovo 8 d. Ypatingojo pasitarimo nuteistas penkerius metus kalėti. Tuo metu jo mama su seserimi Aldona repatrijavo į Vokietiją, todėl sovietų valdžiai teko išleisti ir jį. 1943 m. iš Vokietijos grįžo į Lietuvą, apsigyveno tėvų namuose Kaune ir vėl tęsė kovą pogrindinėje organizacijoje – Lietuvių fronto (LF) gretose. V. Svilas buvo vyriausiasis LF leidinio „Į Laisvę“ ekspeditorius. Tėvų namai tapo ne tik pogrindinės spaudos sandėliu, bet ir pogrindininkų slaptų susitikimų vieta. 1944 m. gegužės 10 d. gestapininkai Svilų namuose padarė kratą ir Vytautą areštavo, bet kratai baigiantis, jam pasisekė pabėgti. 1945 m. birželio 22 d. prie Eržvilko suimtas. Po žiauraus tardymo nuteistas 15 metų katorgos darbams ir 5 metams tremties. Nuo 1946 m. dirbo Vorkutos anglies kasyklose. Išsekęs ir susirgęs pateko į ligoninę. Vėliau, joje dirbdamas sanitaru, baigė medicinos kursus, paskirtas kasyklų felčeriu. Vorkutoje, Pirmoje kapitalinėje šachtoje 1953 m. dalyvavo organizuojant kalinių streiką. Palaikė ryšius su kitais lageriais (per išvykas su jo suburta krepšinio komanda), platino 62-me lageryje leidžiamą „Varpą“ ir kitą pogrindinę literatūrą. 1954 m. Vorkutoje su Edvardu Laugaliu vadovavo Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos (LLKS) Pirmos kapitalinės šachtos komitetui. Dalyvavo kalinių streikuose ir 1955 m. 1956 m. amnestuotas, grįžo į Lietuvą. Negavęs leidimo gyventi Kaune, apsigyveno Marijampolėje. Dirbo melioracijoje inžinieriumi-darbų vykdytoju. Konspiracijos sąlygomis buvo LLKS nariu. 1963 m. dalyvavo Klaipėdoje vykusiame LLKS slaptame suvažiavime, kuriame buvo išrinktas LLKS valdybos nariu ryšiams su užsieniu. Fiktyviai vedė šilutiškę, atsisakė pilietybės ir 1966 m. gruodžio 2 d. išvyko į Vakarų Vokietiją. 1992 m. mirė Vokietijoje.